PLEISKANOS: DAŽNIAUSIOS PRIEŽASTYS IR GYDYMO BŪDAI
Parengė: Gydytoja rez. dermatovenerologė Gintarė Ulianskaitė
Pleiskanos yra vienas dažniausių susijusių su plaukuotąja galvos dalimi nusiskundimų. Su šia problema bent kartą gyvenime yra susidūrę apie 50% populiacijos .
Mūsų oda pastoviai atsinaujina natūraliai netekdama viršutinio negyvų ląstelių sluoksnio – korneocitų. Manoma, jog netenkamų korneocitų svoris gali pasiekti net iki 4 kg per metus. Kadangi korneocitai yra mikroskopinio dydžio, šio proceso dažniausiai nepastebime, tačiau gausesnės negyvų korneocitų sankaupos skalpo odoje ar ant plaukų yra vizualiai pastebimos bei vadinamos pleiskanomis.
Skalpo odos pleiskanojimas sukelia didelį psichologinį diskomfortą, kadangi yra klaidingai siejamas su prasta higiena. Nors retesnis galvos plovimas gali labiau išryškinti pleiskanų sankaupas ir dėl to jos gali tapti vizualiai pastebimos, tačiau tai nėra jų atsiradimo priežastis.
Dažniausios plaukuotosios galvos srities pleiskanų priežastys:
Dažniausia pleiskanų galvos plaukuotoje dalyje atsiradimo priežastis yra seborėjinis dermatitas. Seborėjinio dermatito ir pačių pleiskanų kilmė nėra visiškai aiški. Labiausiai siejama su Malassezia mieliagrybių kolonizacija itin aktyvių riebalinių liaukų gausiai turinčiose srityse, jų sukeliama epidermio hiperproliferacija bei mūsų organizmo uždegimine reakcija į Malassezia išskiriamas metabolines medžiagas. Kliniškai seborėjiniam dermatitui būdinga gelsvo atspalvio pleiskanos, eritema bei niežulys srityse, kuriose gausu riebalinių liaukų (skalpo oda, antakiai, užausiai, nazolabialinės raukšlės, krūtinė). Seborėjinis dermatitas skalpo odoje būna įvairaus sunkumo: gali varijuoti nuo pavienių smulkių pleiskanėlių be odos paraudimo iki tankaus pleiskanų sluoksnio su galvos odos eritema. Liga gali paūmėti dėl organizmo patiriamo streso, miego trūkumo, šaltuoju laikotarpiu, neurologinių susirgimų (Parkinsono liga, insultas, depresija, epilepsija ir kt.), imunosupresinių būklių (ŽIV, limfoma, imunosupresiniai vaistai).
Kitos dažniausios pleiskanų atsiradimo priežastys yra psoriazė, atopinis dermatitas, iritacinis dermatitas, grybelinė plaukuotosios galvos dalies infekcija, pedikuliozė. Joms būdingi bruožai pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė. Pleiskanų plaukuotoje galvos odoje diferencinė diagnostika:
Seborėjinis dermatitas |
|
Psoriazė |
|
Atopinis dermatitas |
|
Iritacinis dermatitas |
|
Grybelinė plaukuotosios galvos dalies infekcija (Tinea capitis) |
|
Pedikuliozė (utėlėtumas) |
|
Gydymo būdai:
Seborėjinio dermatito gydymo priemonės skirstomos į keratolitines (padedančios pašalinti pleiskanas), antimikrobines, priešuždegimines, mažinančias niežulį priemones. Gydymo būdas pasirenkamas pagal ligos sunkumo laipsnį. Lengvo seborėjinio dermatito atveju, dažniausiai pakanka tik dermatologinės kosmetikos priemonių siekiant sukontroliuoti galvos odos pleiskanojimą. Esant sunkiai ligos eigai ligai sukontroliuoti gali prireikti ir vietinių gliukokortikosteroidų. Pirmiausiai pradedamas gydymas yra antimikrobiniais nereceptiniais šampūnais. Esant sunkiai pašalinamoms pleiskanoms, jų luobui rekomenduojama naudoti priemones su keratolitinėmis medžiagomis.
Bendros rekomendacijos:
- Gyvenimo būdo higiena: streso mažinimo praktikos, produktyvus miegas, taisyklinga mityba, poilsis.
- Plaukų priežiūra:
- Pageidautina plauti galvą kasdien arba taip dažnai, kaip leidžia plaukų tipas.
- Šampūnus nuo pleiskanų naudoti pagal instrukciją (produkto palaikymo išmuilavus trukmė, galvos plovimo dažnumas)
- Vengti riebių plaukų priežiūros priemonių (aliejai, pomados ir kt.)
Gydymas:
- Antimikrobiniai produktai – vienos iš efektyviausių būdų. Šios priemonės mažina Malassezia kolonizaciją bei veikia antibakteriškai. Dažniausiai naudojama šampūno formoje, tačiau nesant pakankamo efekto, galima naudoti ilgesnį laiką ant skalpo odos paliekamus produktus (losjonai, kremai, geliai). Veiksmingos priemonės savo sudėtyje turinčios šias medžiagas:
-
- Ketokonazolis 1-2%– priešgrybelinis bei tiesioginis priešuždegiminis poveikis. Remisijos palaikymui pakankama naudoti 1 k./sav.
- Cinko piritionas 0,3-2%; – antimikrobinis, prieuždegiminis ir cistostatinis poveikis. Tinkamas ilgalaikiam naudojimui, kadangi pasižymi geromis kosmetinėmis savybėmis.
- Seleno sulfidas 0,6-2,5%, – antimikrobinis bei citostatinis poveikis. Gali būti kosmetiškai nepriimtinas dėl specifinio kvapo.
- Ciklopiroksas 1% - fungicidinis, priešuždegiminis bei antibakterinis poveikis.
- Degutiniai produktai 0,5-5%.– antiproliferacinis, priešuždegiminis bei priešgrybelinis poveikis. Kosmetiškai ne itin priimtinas dėl savo kvapo, spalvos bei tekstūros. Gali suteikti geltoną ar rausvą atspalvį šviesiems plaukams. Taip pat, padidina jautrumą saulės spinduliams, todėl būtina nešioti galvos apdangalus. Degutas yra laikomas karcinogenu, tačiau dėl trumpalaikio kontakto su skalpo oda FDA teigia, jog 0,5-5% konc. deguto preparatai yra pakankamai saugūs.
- Baltasis ichtiolas (angl. Sodium shale oil sulfonate) – antimikrobinis, fungicidinis, priešuždegiminis, antipruritinis (mažinantis niežulį) poveikis.
- Kt. veiksmingos medžiagos: piroktono olaminas (oktopiroksas), siera 2-5%, arbatmedžio aliejus, klimbazolas ir kt.
-
- Keratolitinės priemonės – esant sunkiai pašalinamoms pleiskanoms bei storam jų sluoksniui rekomenduojama naudoti priemones padedančias jas pašalinti. Pleiskanų luobui suminkštinti gali būti naudojamas ir alyvuogių aliejus, tačiau būtina gerai išplauti, jog neliktų aliejaus likučių plaukuose. Keratolitinių priemonių sudėtyje randama: salicilo, glikolio, pieno rūgštis, šlapalas 10%.
- Niežulį mažinančios priemonės – tikėtina, jog nuslopinus Malassezia kolonizaciją bei jos sukeliamą uždegimą, turėtų sumažėti niežulys. Esant itin varginančiam galvos niežuliui, galima naudoti šampūnus savo sudėtyje turinčius mentolio 1,5% siekiant trumpalaikio niežulio sumažėjimo.
- Priešuždegiminės priemonės – esant sunkiai ligos formai, didelei eritemai bei niežuliui gydytojo skiriamos vietinės priešuždegiminės priemonės.
Itin populiari Medexy turima priemonė, padedanti kontroliuoti seborėjinį dermatitą, yra Mediket Ictamo šampūnas, kuris savo sudėtyje turi antimikrobiniu, fungicidiniu, priešuždegiminiu, niežulį mažinančiu poveikiu pasižymintį baltąjį ichtiolą bei antimikrobinį, prieuždegiminį ir cistostatinį poveikį turintį cinko piritioną.
_______________________
Šaltiniai:
- https://dermnetnz.org/topics/pityriasis-amiantacea/
- https://dermnetnz.org/topics/seborrhoeic-dermatitis/
- McMichael, A. and Hordinsky, M., 2018. Hair and Scalp Disorders. London: Chapman and Hall/CRC.
- Boyd, A. S. (2010). Ichthammol revisited. International Journal of Dermatology, 49(7), 757–760. https://doi.org/10.1111/j.1365-4632.2010.04551.