NEGYVOSIOS JŪROS PASLAPTYS BEI JOS NAUDA ODAI

Parengė: Gydytoja rez. dermatovenerologė Gintarė Ulianskaitė 

Jau nuo senų laikų Negyvoji jūra buvo laikoma sveikatos bei grožio puoselėjimo šaltiniu. Teigiama, jog net Kleopatra buvo sužavėta Negyvosios jūros purvo ir vandens atjauninančiomis savybėmis ir būtent dėl šios priežasties ragino karvedį Marką Antonijų užkariauti šį regioną, jog galėtų sau užsitikrinti neribotus negyvosios jūros resursus.  Iki šių dienų žmonės vyksta aplankyti Negyvosios jūros dėl jos teikiamų terapinių bei estetinių privalumų. Nors šio vandens šaltinio privalumai apipinti legendomis bei žinomi jau nuo senų laikų, tačiau pamėginsime plačiau paaiškinti jų naudą.

Kas yra Negyvoji jūra?

Negyvoji jūra – 400 m žemiau jūros lygio esantis vandens šaltinis, kuris lokalizuojasi Izraelio ir Jordanijos teritorijoje bei yra maitinamas Jordano upės bei kitų kelių smulkių upių. Nors vadinamas jūra, tačiau iš tikrųjų yra ežeras, kadangi neturi tiesioginio susiekimo su vandenynu.

Negyvosios jūros aplinka pasižymi 4 ypatumais:

1. Atmosfera – žemas kritulių kiekis (330 d./m. saulėtų dienų), mažas drėgmės lygis, aukštas slėgis (dėl šios priežasties >10% didesnė oro oksigenacija), žemas žiedadulkių lygis ore.
2. Saulės spinduliuotė – žemas lygis virš jūros lemia mažesnę bendrą UV spinduliuotė (UVA>UVB) Šios spinduliuotės lygį sumažina ir tvyrantys ore druskų aerozoliai, atsirandantys dėl didelės druskų koncentracijos bei aukšto vandens evaporacijos lygio.
3. Terminiai ypatumai – vidutinė-aukšta temperatūra visus metus.
4. Vandens sudėtis – Negyvoji jūra pasižymi itin dideliu druskingumu. Dažniausiai jūros vandens druskingumas būna 3.5%, o Negyvosios jūros yra 7-10 k. didesnis. Šis vanduo yra gausus mineralų ir druskų. Taip pat randama sulfidų, mikroorganizmų, dumblių ir kt. bioaktyvių medžiagų, kurios prisideda prie terapinio Negyvosios jūros poveikio.

Negyvosios jūros druskos ir jų poveikis odai:

Negyvojoje jūroje randamas net 21 mineralas. iš kurių lyginant su kitomis jūromis yra ypatingai didelė katijonų magnio, natrio, kalcio, kalio bei anijonų bromo, chloro, fosforo, koncentracija. Negyvosios jūros druskos pasižymi odą drėkinančiu, odos barjerinę funkciją gerinančiu bei priešuždegiminiu poveikiu. Negyvoji jūra lyginant su kitomis jūromis ypatinga tuo, jog yra itin turtinga didele magnio druskų koncentracija bei palyginti mažesne natrio chlorido koncentracija (negyvojoje jūroje 30,4%, tuo tarpu kitose – apie 85%).

Negyvosios jūros purvas ir jo poveikis odai:

Negyvoji jūra yra žinoma ir dėl savo purvo terapinių savybių. Jūros purvas yra sudarytas ir organinių bei neorganinių dalių. Neorganinę dalį pagrinde sudaro mineralai, esantys negyvojoje jūroje, o organinė dalis sudaryta iš huminės rūgšties ir suirusių augalų bei gyvūnų liekanų.  Jūros purvo aplikacijų panaudojimas vadinamas peloterapija, kuri dažnai naudojama kaip papildoma procedūra sąnarių ligoms. Negyvosios jūros purvas plačiai naudojamas ir kosmetikoje. Jame esanti huminė rūgštis pasižymi vandenį sulaikančiu poveikiu, o negyvosios jūros vandenyje bei purve esantys jau minėti mineralai pasižymi priešuždegiminiu, antioksidaciniu, drėkinančiu, antibakteriniu, deskvamuojančiu poveikiu.

Negyvosios jūros privalumai dermatologijoje:

Negyvosios jūros savybės yra itin svarbios ir medicinoje. Mediciniškai mineralinių druskų taikymas yra vadinamas balneoterapija (lot. balneum - maudyklė + gr. therapeia - gydymas, slaugymas) – tai itin senas, iki šių dienų naudojamas gydymo metodas mineraliniu vandeniu bei jo naudojimas profilaktikai. Dažniausiai naudojama kaip papildomas gydymas uždegiminėms dermatologinėms, reumatologinėms bei pulmonologinėms ligoms.

Dermatologijoje negyvosios jūros druskų bei purvo procedūros taikomos jau nuo itin senų laikų. Klinikinėje dermatologijoje ypatingai svarbus priešuždegiminis bei antimikrobinis negyvosios jūros druskų bei purvo poveikis. Ypač pastebėtas negyvosios jūros druskų poveikis sergant tokiomis uždegiminėmis odos ligomis kaip psoriazė. Teigiama, jog negyvosios jūros procedūros skatina bėrimų deskvamaciją, mažina uždegimą bei niežulį. Taip pat, pastebėta nauda sergantiems atopiniu dermatitu. Balneoterapija veikia priešuždegimiškai, didina odos drėgmės lygį, mažina S. aureus kolonizaciją. Pastebėtas ir teigiamas negyvosios jūros purvo antimikrobinis poveikis esant aknei. Taipogi, dėl jau minėto priešuždegiminio, antimikrobinio bei pleiskanas šalinančio poveikio šie natūralaus gamtos šaltinio ištekliai gali būti veiksmingi ir kontroliuojant seborėjinį dermatitą.

Negyvosios jūros mineralai plačiai naudojami ir siekiant pagerinti bendrą odos būklę, kadangi pasižymi drėkinančiu poveikiu, suteikia odai glotnumo, skatina odos deskvamaciją.

______________________

Šaltiniai:

1. Zoe Draelos. Marine Cosmeceuticals. Cosmeceuticals: Procedures in Cosmetic Dermatology Series. (3rd ed., pp. 65–69).
2. Huang, A., Seité, S., & Adar, T. (2018). The use of balneotherapy in dermatology. Clinics in Dermatology, 36(3), 363–368.
3. Riyaz, N., & Arakkal, F. (2011). Spa therapy in dermatology. Indian Journal of Dermatology, Venereology, and Leprology, 77(2), 128.
4. Portugal‐Cohen, M., Cohen, D., Ish‐Shalom, E., Laor‐Costa, Y., & Ma’or, Z. (2019). Dead Sea minerals: New findings on skin and the biology beyond. Experimental Dermatology, 28(5), 585–592.