KAIP APSISAUGOTI NUO KENKSMINGŲ SAULĖS SPINDULIŲ?

Saulė yra gyvybiškai svarbi – ji yra pati svarbiausia vitamino D gamintoja. Trūkstant vitamino D žmonėms silpsta imunitetas, kaulai, jaučiamas nuovargis ir liūdesys, sunkiai gyja žaidzos, slenka plaukai ir skauda raumenis. Kita vertus, ilgiau būnant saulės atokaitoje svarbu nepamiršti naudoti tinkamą kremą nuo saulės ir suprasti, kad spinduliai yra įvairūs, todėl saugotis nuo jų reikia skirtingai. Nors su Saule susiduriame kasdien, bet apie jos poveikį vis dar yra ko išmokti.

ULTRAVIOLETINĖ RADIACIJA

Ultravioletiniai spinduliai yra elektromagnetinio (šviesos) spektro dalis, kuri pasiekia Žemę nuo Saulės. Kitaip, nei matoma šviesa, ultravioletiniai spinduliai nėra matomi plika akimi, nes jų bangos yra trumpesnės. Būtina paminėti, kad ultravioletiniai spinduliai yra skirstomi į smulkesnes grupes – UVA, UVB ir UVC.

SKIRTUMAI TARP UVA, UVB IR UVC

Saulė turi trijų tipų spindulius – UVA (ultravioletinius A), UVB (ultravioletinius B) ir UVC (ultravioletinius C). Nors pavadinimai skamba panašiai, bet šios spinduliuotės skiriasi. Pavyzdžiui, UVA spindulių banga yra ilga – siekia 320-400 nanometrų, UVB – trumpesnė, jos ilgis yra nuo 290 iki 320 nanometrų, o UVC bangos trumpiausios, ozono sluoksnis jas absorbuoja, todėl net nepasiekia Žemės.

Anksčiau manyta, kad tik UVB spinduliai yra žalingi, bet ilgalaikiai moksliniai tyrimai parodė, kad UVA spinduliai yra ne ką mažiau kenksmingi.

SAULĖS SPINDULIŲ ŽALA SVEIKATAI, VĖŽIO ATSIRADIMAS

UVA ir UVB spinduliuotės pasiekia mūsų atmosferą ir daro didelę žalą žmonių išvaizdai ir sveikatai – sukelia ansktyvą odos senėjimą ir akių pažeidimus (įskaitant kataraktą) ar net skatina odos vėžio atsiradimą. Saulė taip pat slopina imunitetą, nes dėl jos padidėja laisvųjų radikalų, kurie ardo ląstelių sieneles, sukelia DNR mutacijas ir sveikatos problemas.

Kalbant apie vėžį, Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad UV spinduliai yra kancerogenas, nes jie skatina odos ląstelių genetines mutacijas, kurios sukelia odos vėžį. Daugelis ekspertų tikina, kad melanoma dažniausiai suserga žmonės, kurie turi šviesią odą. Melanoma – pati pavojingiausia odos vėžio forma, ji kiekvienais metais pražudo daugiau nei 8 tūkstančius amerikiečių.

UVA SPINDULIŲ VEIKIMAS

Daugelis iš mūsų susiduria su dideliais UVA spindulių kiekiais – jie sudaro net 95% UV radiacijos, kuri kasmet pasiekia Žemę. Nors UVA spinduliai ne tokie intensyvūs kaip UVB, bet jie vis tiek yra 30 – 50 kartų labiau paplitę ir vienodai intensyvūs visus metus bei gali prasiskverbti pro debesis ar net stiklą. Ultravioletiniai A spinduliai įsiskverbia į odą giliau nei UVB, todėl skatina odos senėjimą ir raukšlėjimąsi (foto senėjimą). Dvidešimt metų trukę moksliniai tyrimai teigia, kad UVA spinduliai žaloja odos ląsteles vadinamas keratinocitais, kurie yra bazaliniame epidermio sluoksnyje (šiame epidermio sluoksnyje dažniausiai ir atsiranda odos vėžys.) UVA prisideda ir netgi gali būti pagrindinė odos vėžio atsiradimo priežastis.

UVA yra pagrindiniai įdegį skatinantys spinduliai, kurie laikui bėgant kenkia odos stuktūrai. Įdegis žaloja odos DNR, todėl ji patamsėja, kad apsaugotų kitas DNR ląsteles nuo sužalojimo. Toks ląstelių mutavimas ir skatina odos vėžį.

Kalbant apie soliariumus, žmonės, kurie juose lankosi, gauna iki 12 kartų daugiau UVA spindulių nei degindamiesi priešais Saulę. Todėl jiems melanomos rizika padidėja 75%.

UVB SPINDULIŲ VEIKIMAS

UVB spinduliai yra pagrindinė odos paraudimo ir nudegimo nuo saulės priežastis, jie taip pat pažeidžia paviršinį epidermio sluoksnį, skatina fotosenėjimą bei gali sukelti odos vėžį. UVB spinduliai, kitaip nei UVA, nėra vienodai intensyvūs – jų stiprumas priklauso nuo sezono, vietos ir dienos laiko, bet vis tiek gali pažeisti odą jei esate aukštesniame aukštyje ir ant atspindinčių paviršių kaip sniegas ar ledas, nes jie atspindi iki 80% spindulių, todėl smogia odai dvigubai. Patys žalingiausi spinduliai būna balandžio – spalio mėnesiais nuo 10 iki 16 valandos. Priešingai nei UVA spinduliai, UVB spinduliai bent jau neprasiskverbia per stiklą.

KAIP APSISAUGOTI NUO SAULĖS ŽALOS

Nuo ultravioletinių spindulių žalos apsisaugoti tikrai įmanoma, tereikia sekti keletą žingsnių. Jeigu esate patalpoje, stenkitės nuo 10 iki 16 valandos būti šešėlyje, kadangi UVA spinduliai prasiskverbia pro stiklą. Taip pat uždenkite mašinos, namų arba biuro stiklą medžiaga, apsaugančia nuo UV spindulių, kuri blokuoja iki 99.9% UV radiacijos, bet praleidžia iki 80% dienos šviesos.

Jeigu jums neišeina pavojingu metu pasislėpti nuo saulės, rekomenduojama apsirengti specialiais rūbais su apsauga nuo ultravioletinių spindulių. Jeigu tokių neturite, tai ne problema – tereikia išmokti atsirinkti tinkamus drabužius, pavyzdžiui, šviesūs, tamsūs arba blizgantys drabužiai atspindi didesnę UV spinduliuotę negu pasteliniai arba balti medvilniniai audiniai. Tvirtai austi, laisvi drabužiai irgi yra išsigelbėjimas – jie sukuria didesnį barjerą tarp odos ir saulės. Praverčia ir aksesuarai, didelės skrybėlės ir akiniai nuo saulės ultravioletinių spindulių apsaugo akis, galvos, kaklo ir paakių odą, kuri įprastai yra ypač pažedžiama.

APSAUGINIAI KREMAI NUO SAULĖS – KOKĮ IŠSIRINKTI?

Šiais laikais, atsiradus moderniems kremams nuo saulės, galima dažniau būti lauke ir nesibaiminti dėl saulės žalos. Norint sužinoti kremo stiprumą, reikia žiūrėti į SPF (saulės apsaugos faktorių), kuris parodo, kiek kartų lėčiau UVB spinduliai užtruks prasiskverbti į odą, lyginant su natūralia odos apsauga, t.y. kai nenaudojame kremo. Pavyzdžiui, jeigu naudojate kremą su SPF 15, tai UVB spinduliai prasiskverbs į odą 15 kartų lėčiau, nei nenaudojant kremo.

Kremas nuo saulės, turintis SPF 15, apsaugo nuo 93% UVB spindulių, SPF 30 – nuo 97% , o SPF 50 – 98%. Kasdienei apsaugai patariama naudoti kremą, turintį mažiausiai SPF 15, nes tik toks faktorius yra pakankamas kasdienei odos apsaugai nuo žalingų spindulių. Didesnei odos apsaugai rekomenduojama naudoti kremą, turintį mažiausiai SPF 30. Svarbu nepamiršti, kad kremą nuo saulės būtina pakartotinai tepti maždaug kas dvi valandas, išsimaudžius arba suprakaitavus.

Tiek UVA, tiek UVB spinduliai yra žalingi, todėl reikia naudoti apsaugą nuo abiejų spinduliuočių. Norint įsitikinti, kad kremas yra tikrai naudingas, reikia rinktis kremą su mažiausiai SPF 15 ir papildomais ingridientais, apsaugančiais nuo UVA spindulių: stabilizuotas avobenzonas, ksibenzonas, titano dioksidas ir cinko oksidas. Deja, bet ne visi kremai  turi apsugą nuo UVAir UVB spinduliuočių, todėl ant kremo buteliuko turėtumėte ieškoti tokių žodžių kaip multi spektras, platus spektras arba UVA/UVB apsauga – jie pasako, kad kreme be UVB yra ir UVA apsauga. Kita vertus, nėra vieningos nuomonės kiek patikimi yra šie terminai, todėl yra svarbu žiūrėti į kremo sudėtį. Maisto ir  vaistų administracija yra nustačiusi 17 aktyvių ingridientų, kurie turi būti kremuose nuo saulės ir suskirstyti į dvi plačias kategorijas – chemines ir fizines. Didžioji dalis UV filtrų yra cheminiai – jie ant odos suformuoja ploną apsaugančią plėvelę, kuri sugeria UV radiaciją prieš jai prasiskverbiant į odą. Fiziniai kremai nuo saulės yra sudaryti iš netirpių dalelelių, kurios atspindi UV spindulius nuo odos ir taip neleidžia jai prasiskverbti gilyn į odos sluoksnius. Didžioji dalis kremų nuo saulės turi tiek cheminių, tiek fizinių aktyvių ingridientų.

Maisto ir vaistų asociacijos patvirtinti kremai nuo saulės

KAIP APSISAUGOTI NUO SAULĖS SPINDULIŲ?

• Stenkitės būti pavėsyje, ypač nuo 10 iki 16 valandos.
• Venkite soliariumų.
• Eidami į lauką stenkitės apsirengti daug odos dengiančiais rūbais, užsidėkite didelę skrybėlę ir akinius apsaugančius nuo UV spindulių.
• Kasdien naudokite plataus spektro (UVA/UVB) kremą nuo saulės su SPF 15 ar net didesniu filtru. Jeigu lauke leidžiate laiką aktyviau, naudokite plataus spektro (UVA/UVB), vandeniui atsparų kremą nuo saulės, turintį bent jau SPF 30 arba aukštesnį.
• 30 minučių prieš išeidami į lauką išsitepkite visą kūną kremu nuo saulės; kad apsauga nuo saulės būtų efektyvi, rekomenduojamas kremo kiekis – 2 valgomieji šaukštai. Nepamirškite pakartotinai pasitepti kremu kas dvi valandas arba iškart po maudynių ar intensyvaus prakaitavimo.
• Jeigu turite kūdikį, būtinai jį laikykite toliau nuo saulės. Kremą nuo saulės galima naudoti naujagimiams, sulaukusiems bent jau 6 mėnesių.
• Kas mėnesį apžiūrėkite odą nuo galvos iki pirštų galiukų, pasitikrinkite, ar nepakito apgamai (apgamų padidėjimasar patamsėjimas gali įspėti apie rimtas ligas).
• Kas metus apsilankykite pas daktarą kasmetinei profilaktinei apžiūrai.